Mero darbo paskirtis – skatinti bendruomeniškumą ir žmonių aktyvumą
Ir dirbdamas savivaldybės administracijos direktoriumi, ir rinkimų kampanijoje nevengiau bendrauti su žmonėmis, kviečiau į susitikimus įvairiose rajono vietovėse, norėdamas iš pirmų lūpų, iš Jūsų, išgirsti nuomonę, keliamas vietos problemas. Tekdavo atsakyti ir į klausimus, o kaipgi keisis rajono politika, jei būsiu išrinktas meru, ką darysiu kitaip, nei šiandien daro meras ar jo pavaduotojas.. Tokiuose pasiteiravimuose skamba naujos politikos lūkestis, ir ne suknelių keitimas yra atsinaujinimas.
Esu konkretus, visada savo darbe vertinu ne tik nuomonę, bet ir faktus. Apie atsinaujinimą rajono savivaldybės taryboje rodo rinkimų 1-ojo turo rezultatai. Iš esmės jau turime išrinktą beveik visą rajono tarybą. Žmonės į ją delegavo 6 naujus ir 2 dabar joje dirbančius TS-LKD sąrašo kandidatus, rinkimų komitetui „Molėtai Kartu“ atstovaus 4 dabartinės rajono tarybos nariai ir 2 nauji politikai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 2 dabartiniai tarybos nariai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai – 2 dabartiniai tarybos nariai, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovaus 1 dabartinis tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijai – 1 naujai išrinktas tarybos narys. Mero rinkimuose į antrąjį turą patekau aš, TS-LKD atstovas, ir pirmąkart turiu galimybę tapti vienu iš rajono politinių lyderių, o į II rinkimų turą patekęs rinkimų komiteto „Molėtai Kartu“ atstovas – dabar užima savivaldybės vicemero pareigas. Ką reiškia šie faktai? Kas ryškiausiai atsinaujina? Kas tik aiškina apie atsinaujinimo būtinybę?
Daugelyje susitikimų kartojau, kad nei meras, nei taryba nėra tie visažiniai, galintys vieni nuspręsti, kas, kur ir kaip turi būti, ką keisti, statyti, parduoti ar sujungti. Pirmiausia – dialogas su vietos gyventojais, įstaigų darbuotojais, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo asociacijomis, seniūnaičiais ir seniūnais – su tais, kuriems vienas ar kitas klausimas yra aktualus ir svarbus ir tik po to vienoks ar kitoks sprendimas. Štai viename susitikime pagrįstai žmonės priekaištavo, kad atvykęs rajono vadovas vienareikšmiškai pareiškė, kad, jei bus suremontuotas mokyklos pastatas, į jo patalpas turės tilpti viskas: biblioteka, ikimokyklinė grupė, bendruomenė, kultūrinė veikla, gal ir seniūnija. Senąjį kultūros namų pastatą, atseit, reikės parduoti. Žmones piktino tokia išankstinė pozicija, jie niekaip negalėjo suprasti, kodėl jų nuomonė nesvarbi, kodėl nesitariama su jais, jie turi svarių argumentų prieš tokius ketinimus, nesutikdami, kad į gana ankštas patalpas galima sukišti visus.
Tokių atvejų susitikimuose išgirdau ir daugiau. Prisiminkim, kiek emocijų ir pasipiktinimo sukėlė užmačios žūtbūtinai sujungti Molėtuose į vieną įstaigą biblioteką, muziejų ir kultūros centrą. Tai politika, kai valdžios viršūnė nori primesti savo pasiūlymus, neįsiklausydama į kitų nuomonę, kai keliamas žmonių nepasitenkinimas ir erzelis, o kitais atvejais visai be reikalo priešinamos kartos, nors suprantame, kad patirtis ir atsinaujinimas yra politikos varomosios jėgos, kurios turi veikti kartu ir papildyti viena kitą. Tokiai politikai nepritariu.
Mano nuostata visiškai kitokia: ne nuleisti iš viršaus, ne reikalauti pritarimo ar paklusnumo, o tartis, diskutuoti, išgirsti kitų argumentus, jei reikia, įtikinti siūlomo sprendimo būtinumu ar pagrįstumu, jo nauda žmonėms ir visų gyvenimo kokybei, bet niekuomet neveikti vienašališkai, kai tai svarbu bendruomenei, žmonių grupei ar dirbantiesiems. Daugiau pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis, tartis dėl kai kurių viešųjų funkcijų delegavimo joms, talkinti joms rašant projektus finansavimui. Šiandien galima įžvelgti tam tikrų sričių nevyriausybinių organizacijų finansavimo išskirtinumą ir tokiu būdu yra susiaurintos kitų organizacijų veiklos galimybės. Neabejoju, kad, didinant viena, negalima diskriminuoti kita. Taigi tartis ir bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis – ne stengtis jas valdyti, o drauge veikti. Mano kolegos tą politikos pokytį pavadino paprastai: per žmonių nuomonę į sprendimų priėmimą. Savivaldą suprantu kaip atstovavimą gyventojų interesams.
Esu tikras, kad ir savivaldybės tarybos, jos komitetų darbas turėtų būti artinamas prie rajono gyvenimo, kad jis būtų ne toks uždaras, kabinetinis. Žinoma, tarybos nariai ateina su savo patirtimi ir į kažkurią rajono ūkio sritį yra įsigilinę, bendrauja su žmonėmis asmeniškai. Diegsiu naujas veiklos formas: komitetų išvažiuojamuosius posėdžius į seniūnijas ir įstaigas svarstyti aktualių pagal kompetenciją klausimų, susitikimus su gyventojais kaimuose ir kolektyvais įstaigose. Diskutuosiu su rajono tarybos nariais, kaip išsamiau visuomenei pristatyti jų veiklą taryboje. Taryba turi būti ne tik pagrindinė formali rajono politinė institucija, bet stipri, aktyvi ir veikli.
Visiškai pritariu kovo 5 dienos „Vilnyje“ išspausdintiems molėtiškių priesakams naujajai valdžiai savo veiklą pradėti nuo mažų ar žmonėms labai reikalingų darbų. Beje, ir susitikimuose išryškėjo panašios problemos, pirmiausia nepakankamas įsiklausymas į žmonių keliamus vietos ūkinius klausimus (gatvės, keliai, vanduo, šiukšlės ir t. t.). Žmonės skirtingose vietovėse vis paminėdavo, kad apie tai kalbėdavo metai iš metų, tačiau vis pasigenda realių darbų. Mano pozicija paprasta: ką gali ir jei reikia tai padaryti, privalai padėti, netgi ne savivaldybės kompetencijai priklausančias problemas galima ir būtina pajudinti. Meras privalo atstovauti rajono gyventojų interesams ir centrinės valdžios institucijose. Viena iš pirmiausia žmonių pagrįstai keliamų spręstinų problemų yra Molėtų ligoninės ateitis. Aš neabejoju, kad bendromis pastangomis ją išsaugosime. Juk todėl merą ir renkame tiesiogiai, kad galėtume pareikalauti jo atsakomybės.
Kovo 17-ąją išrinksite naują rajono merą. Tikiu, kad Jūs ryžtingai parodysite, jog esate ne už tariamą, o už realų vietos valdžios atsinaujinimą. Kviečiu aktyviai dalyvauti II rinkimų ture – Jūsų parama padės man išjudinti rajono politinį gyvenimą iš įsisenėjusios rutinos ir įpročių.
S. Jauneika, kandidatas į rajono merus
