Tarptautinė savanorių diena

„Ieškojau laimės kitiems, o radau ją sau pačiam“,- yra pasakęs kunigas, rašytojas ir filantropas Vaižgantas. Ar galime šiai minčiai pritarti Tarptautinės savanorių dienos – gruodžio 5-osios, – kurią Molėtuose minime šiandien, išvakarėse?

Lietuvoje apstu pavyzdžių, kai žymūs žmonės savo noru padėjo kitiems. Argi ne savanorystė S. Daukantą vertė Peterburgo Senato rūmuose slapta perrašinėti Lietuvos Metriką, kai už tai grėsė tardymas ir areštas? Ar ne savanorystė, kai 1917 m. G. Petkevičaitė-Bitė Puziniškyje atidarė šventadieninius suaugusiųjų kursus, kuriuose vienu metu rašto  mokė apie 70 jaunuolių? O kur dar Šatrijos Ragana, „pasilenkianti prie vargano, nelaimingo, dalijanti, globianti, sauganti“ (V. Daujotytė)? Tiesa, jų tada niekas savanoriais nevadino.

Šiandien vartojamas žodis „savanoris“ reiškia „savo noru“. Savo noru kitiems, t. y. visuomenei, dirbantis be atlygio. Per dvidešimt, o gal ir daugiau savanorystei atiduotų metų teko pažinti nemažai žmonių, kurie daug savo laiko, net ir lėšų atiduoda savanoriškai veiklai. Darbui kitų labui. Ryškiausias to pavyzdys – Vlada Gribėnienė, kurios veikla, telkiant neįgaliuosius, tarybiniais metais domėjosi net  tuometinis saugumas. Tikrą revoliuciją bendruomeniškumo srityje dar 2001 metais Molėtų rajone sukėlė Jonė Maniuškienė iš Balninkų. O kur dar nuo seno besidarbuojančios „Carito“ moterys…

Dar 2001 m. rajone prasidėjęs bendruomeninis judėjimas šiandien jau duoda vaisių –  niekas neįsivaizduoja miestelio ar kaimo be bendruomenės namų, kuriuose vyksta švietėjiška, kultūrinė, sportinė veikla, kur teikiamos socialinės paslaugos, švenčiamos šventės, kuriuose tiesiog gera pabūti draugėje.  Minėtus pastatus, paplūdimius, aikštynus, kitas viešąsias erdves pagražino per rajoną praūžęs kaimo plėtros programos LEADER etapas, dažnu atveju šiems darbams vadovavo be atlygio dirbantys kaimo bendruomenių žmonės.

Tai tikroji savanorystė, nes nesiekiama pelno. Tai reiškia, kad jų veikla iš tiesų naudinga bendruomenei, o ne kieno nors asmeniniams pasipelnymo interesams. Paradoksas, bet dėl savanoriško darbo dažnas netgi nukenčia, yra puolamas, apkalbamas, jam priskiriami savanaudiški tikslai. Keista, bet kai kurie žmonės iki šiol netiki, kad galima norėti būti kam nors reikalingam, ką nors nuveikti kitam, užpildyti tą tuštoką paslaugų erdvę, kuri yra dažna šiandienos kaime.

Savanoriai gali daug. Kartais užtenka vienos pietų pertraukos, kad per ją, pasiūlius savanorių sriubos, būtų galima surinkti 1009 Eur darbo įrankiams neįgaliajam Ramūnui nupirkti (taip nutiko šį spalį). Man savanorės atrodo ir kaimo bibliotekininkės, ir socialinės darbuotojos, mokytojai ir kiti, kurie dirba darbus, neįrašytus į pareigų aprašymą.

Tai kas gi verčia šiuos žmones nerimti, kas juos gena neapsiriboti tiesioginiu darbu?  Gal jie neturi ką veikti?

Kai kam savanorystė teikia dvasinio pasitenkinimo, kiti sako, kad jų gyvenimas darosi turtingesnis, įgauna kitokios prasmės. Kai kas neturi sąlygų realizuoti savo gebėjimų darbe, kiti gi – papildo ir praplečia darbinę veiklą. Visiems jiems bendra, kad negalvoja tik apie save. Galvojimas tik apie save yra pati didžiausia šiuolaikinio pasaulio problema.

Ypač gražiai šia tema kalba Andrius Mamontovas. Jo manymu, „savanoriai – tai žmonės svajotojai, jie tiki, kad galima pakeisti pasaulį, net jei jis ir netobulas. Savanoriaujant atsiranda suvokimas, kad gyveni ne vien kad patenkintum poreikius – susitvarkytum buitį, leistum atostogas. Ilgai buvome izoliuoti nuo gerovės. Bet turto turėjimas yra prasmingas tik kai užsiimi pagalba kitiems. Kad ir kaip žiūrėtum, vis tiek gyvenime reikia tik vienos lovos ir vieno miegamojo, ir pusryčiams tau užtenka tik dviejų sumuštinių, o ne šimto, nesvarbu, kokia tavo sąskaita banke. Kad laimingai gyventum, daug nereikia… Aš duodamas turiu laimingą gyvenimą, man to užtenka. Man tai labai daug“.

Šios žinomo dainininko, kompozitoriaus ir  aktoriaus, „Paramos“ koncertų, Gatvės muzikos dienų iniciatoriaus, „Jaunimo linijos“ ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ savanorio mintys bei mūsų rajono savanorių veikla ir paaiškina Vaižganto žodžius apie laimę. Nes jei duodi, daug daugiau gauni. Ir kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Tai neįtikėtina, bet tai tiesa.

 

Natalija Ališauskienė,  Molėtų rajono plėtros sąjūdžio pirmininkė

TS-LKD narė