Molėtų Sąjūdis: pradžia ir ypatumai

                                                Molėtų Sąjūdis: pradžia ir ypatumai

                                                                      Keli pastebėjimai

 

Prof. Vytautas Kavolis, aptardamas naujausią Lietuvos istoriją, yra rašęs: svarbiausia, kas 1988 metais vyko Lietuvoje- tai moralinio charakterio formavimasis, drąsos ir savarankiško protavimo atgavimas, solidarumo stiprėjimas. Visa tai padaro šį laikotarpį vienu iš neprilygstamųjų momentų lietuvių istorijoje. Galima pasakyti visai paprastai. Neįtikėtina, kad po penkiasdešimties sunkiausios okupacinės priespaudos metų kaip feniksas iš pelenų prisikelia neparklupdytoji Tauta ir oriai, taikiai siekia savo laisvės. Lietuva, ir ne tik, paneigė didžiojo XX a. agresoriaus J.Stalino propaguotą tautų naikinimo receptūrą: jei mums pavyks sunaikinti bent vienos kartos patriotizmą, pasididžiavimą savo tauta, mes būsime nužudę tautą. Nepavyko, nes Tautos dvasia buvo gyva, buvo puoselėjama gūdžioje okupacijos tamsoje. Jos galia neregėta stiprybe pažadino Sąjūdį, pradėjusį triumfo žygį per Lietuvą ir dėl Lietuvos.

Sąjūdis Molėtuose: ar yra kokių specifinių jo ištakų? Patys  Molėtai nebuvo praeityje joks įtakingas kultūrinės, politinės ar intelektualinės galios centras, tiesiog periferija. Priešingai, istoriškai reikšmingesni kiti mūsų rajono miesteliai. Specifinė vietos dvasia ( genius loci) gyva Dubingiuose (Radvilų giminės garsas),  Videniškiuose (pilis, vienuolynas- beje, kaip tik keleri metai prieš Sąjūdį ten prasidėjo šių objektų atradimo darbai, dalyvaujant Vilniaus žygeiviams, istorikams) ir  Giedraičiuose ( Giedraičių giminės vietos, lietuvybės židiniai, kovų su lenkų okupacija heroika), Alantoje ( lietuvybės simbolika) , Balninkai ( partizanų kraštas) ir t.t. Molėtai – tradiciškai buvęs daugiakultūris kraštas, pačiuose Molėtuose reikšmingas žydų paveldas ((smalsaujantiems reikėtų paskaityti molėtiškio mokslininko K.Umbraso apysaką „Kairionys“). Tiesa,  gyva paskutinio Aukštaitijos partizano A.Kraujelio kovos istorija.

Žinome, kad stipri vietos dvasia veikia mūsų dabartį ir čia gyvenančių patirtį, formuoja jų gyvenimo ir veiklos nuostatas, principus ir idealus, tam tikras emocines pajautas. Krašte be tokios dvasinės auros paprastai tarpsta elementari , pragmatinė buitis. Mokslininkai kartais vartoja topofilijos- meilės vietai- sąvoką, kurioje kolektyvinio lygmens „namai“ dažnai sinonimiškais tapatinami su tėviške, tėvyne, taigi iš esmės su tautine valstybe. Sąjūdžio idėja- tautinė valstybė- sutelkė visuomenė, nepaisant gyvenamosios vietos specifikos. Kartais sakoma, Kad Sąjūdis žmones kilstelėjo virš žemės, suvienijo bendrajam laisvės, išsivadavimo tikslui.

Sovietinės okupacijos metais čia nuosekliai plėtojamas agrarinis sektorius, kolchozų valdžia suformuoja specifišką gają nomenklatūrą, nuo kurios priklausomi visi toje teritorijoje- ne tik kolūkiečiai, bet ir negausi inteligentija ( mokytojai, kultūros darbuotojai, medikai), visos kitos institucijos tiesiogiai reguliuojamos tuometės partokratijos- komunistinės valdžios. Vietos spauda tebuvo jos įrankis. Buvo diegiamos mūsų prigimčiai svetimos tradicijos, siekiant eliminuoti tikrąjį krašto paveldą, jo vietos dvasią ( Putnos paminklas mieste, akmuo bolševikinei spaudai, net gatvių pavadinimai ir pan.).

Ar buvo rajone neoficialių laisvų žmonių sambūrių? Tiesiog laisvų žmonių, nesusaistytų rajono partokratijos?  Žinoma, buvo nemažai patyrusių tremties golgotą  ir išgyvenusių pokario pasipriešinimą, todėl  puikiai supratusių, kad gyvena režimo sąlygomis. Pirmiausia jie ir tapo aktyviais Sąjūdžio žmonėmis . Nepaisant griežtos priežiūros, tiesos žodį drįsdavo skelbti kunigai- jie ir atvirai rėmė, ir patys aktyviai dalyvavo Molėtų Sąjūdyje (Stasys Čiupala, Inturkės klebonas, Alantos klebonas Jonas Balčiūnas, Molėtų klebonas Ignacas Milašius ir t.t.).  Atskira grupė- vietos inteligentai, ir bendravę tarpusavyje, ir kai kurie palaikę ryšius su Vilniaus ar Kauno šviesuoliais. Jie tapo pirmaisiais ryšininkais su įsikūrusią Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvine grupe , dalyvaudavo jos organizuojamuose susirinkimuose Vilniuje. Visiškai natūraliai jų atstovai tapo pirmosios rajone Sąjūdžio grupės iniciatoriais ir pagrindiniais veikėjais. Molėtų Sąjūdžio pradžiai įtakos turėjo ir išeiviai iš mūsų krašto ar žmonės, susiję su Molėtais.

Molėtų Sąjūdžio kūrimo iniciatyva vienu metu kilo iš trijų skirtingų šaltinių- vietos inteligentų grupės, dailininko V.Jurevičiaus ir jo aplinkos ir tautodailininko M.Kovaliovo, ėmusio savo iniciatyva ieškoti šios idėjos rėmėjų. 1988 metų rugpjūtį visos trys tėkmės susivienijo ir taip gimė iniciatyvinė grupė, pradėjusi nuoseklią ir kryptingą veiklą. Per metus įkuriamas tremtinio klubas, mokytojų (jis, suprantama, buvo gausiausias) , žemdirbių ( čia pirmieji yra Stasys Žvinys iš Skudutiškio, Petras Vareika iš Giedraičių, Artūras Dikinis, veterinarijos tarnybos vadovas), darbininkų sąjūdžio grupės, grupės įvairiose rajono vietose. Stengiamasi į Sąjūdžio veiklą įtraukti kuo daugiau įvairių profesijų ir sričių specialistų. Žinoma, dalyvauti tokioje veikloje reikėjo drąsos.

Susitelkta į tautos vertybių puoselėjimą ( valstybingumo datų paminėjimai, kalbos šventės, tremtinių pagerbimai…), rezistencijos bei tremties įamžinimas (buvusių paminklų atkūrimas, tremties ir partizanų žūties vietų paženklinimas, Armijos Krajovos aukų paminėjimas ir pan.). Visiškai suprantama, nes reikėjo atkurti piliečių savivertę, pasitikėjimą savimi. Labai populiarūs, gausiai molėtiškių lankomi kassavaitiniai atviri susitikimai- diskusijos: tai buvo naujo dialogo su visuomene pradžia. Tokiose diskusijoje buvo svarstomos  įvairiausios rajono aktualijos ar žmonių nusiskundimai. Tokiu būdu buvo formuojama ir Sąjūdžio politika.

Viena iš labai svarbių veiklų- pagalba rinkimuose, rinkimų kampanijų organizavimas. Molėtuose rinkimus į Sovietų sąjungos AT 1989 m. laimi A.Čekuolis ir G.Kakaras, Sąjūdžio kandidatai, 1990 m. Lietuvos AT rinkimus laimi Sąjūdžio kandidatas J.Jurgelis. Apskritai, šiuos rinkimus Sąjūdis laimi pergalingai. Tačiau vietos rinkimus Molėtuose tais pačiais metais Sąjūdis triuškinamai pralaimi: iš 45 rajono tarybos deputatų- tik 14 yra Sąjūdžio remiamų.

Kas atsitiko? Kolchozų nomenklatūra ir vietos komunistinė partokratija buvo gerai organizuota, susitelkusi ir siekė žūtbūtinai vietos valdžią išsaugoti savo rankose. Tai buvo gerai organizuotas pasipriešinimas Sąjūdžio pergalei AT rinkimuose. Bene pirmą kartą suveikė rinkimuose vadinamasis švytuoklės principas, kai nuo vieno kraštutinumo visuomenė puola prie kito. Sąjūdžio pajėgos menkai teturėjo politinės, administracinės patirties, dauguma buvo politikos naujokai. Visi administraciniai svertai tebebuvo buvusios sovietinės nomenklatūros rankose. Tik 1995 metų savivaldos rinkimuose Sąjūdžio idealus tebesaugantiems politikams pavyko Molėtuose laimėti rinkimus, suformuoti valdžią ir pradėti būtinas reformas. Beje, iki  pat šiolei šios pozicijos išlaikomos, o pirmuosius tiesioginius mero rinkimus įtikinamai laimėjo S.Žvinys, taip pat buvęs rajono Sąjūdžio tarybos narys.

Taigi Sąjūdis- unikalus mūsų istorijos stebuklas, mūsų išsivadavimas iš totalitarizmo, mūsų dvasinio atgimimo istorija. Džiugu, kad jaunoji karta, jau gimusi ir augusi laisvėje, siekia pažinti mūsų laisvės ištakas, mūsų nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes. Labai svarbu laiku užrašyti amžininkų ir dalyvių liudijimus, kad ateities kartoms liktų neįkainojamos istorinės žinios. O žmonėms, pažįstantiems savo praeitį, nebaisi jokia ateitis. Sąjūdžio idealai ir vertybės dar ilgam liks mūsų valstybės stiprinimo orientyru, laiko patikrinta atrama.

Valentinas Stundys, LR Seimo narys

IMG_3092      100_9268