KODĖL AŠ BALSUOSIU UŽ SAULIŲ JAUNEIKĄ:   AUŠRA NARBUTAITĖ – JORGENSEN, buvusi Molėtų gimnazijos direktorė

  Antrasis turas. O galėjo jo nebūti, jeigu būtų atėję daugiau balsuoti, bet, nieko tokio, nueisime  dar sykį. Juk nesunku. Nieko tokio,  kad ir kaimynas nebalsavo. Turi teisę. Turi teisę pykti, turi teisę džiaugtis. Turi teisę rinktis.

Ir be pykčio. Juk turi turėti Molėtų kraštas MERĄ. Kiekvienas renkasi taip, kaip pažįsta žmogų  (Molėtų rajonas nedidelis, vieni kitus drūčiai pažįstam). O man nuo Sąjūdžio laikų pažįstamas SAULIUS JAUNEIKA. Ne visi tada išdrįso būti sąjūdiečiais, ne visi iškeldavo Lietuvos vėliavas. Daug kas laukė, o kaip bus toliau.Saulius Jauneika nelaukė. Rizikavo ? Taip ! Drąsus? Taip!

O kaip jis su tuomečiais švietimo skyriaus žmonėmis įsuko Molėtų švietimą. Garsėjo  Molėtai visoje Lietuvoj. Drįstu sakyti, kad mažas provincijos rajonas diktavo madas Lietuvai. Nebijau tai sakyti, nes tokių pokyčių nebuvo nei vienam rajone, ir net didžiuosiuose miestuose. Daug kas važiuodavo mokytis į MOLĖTUS! Svarbiausia, kiek tada molėtiškiams, jauniems žmonėms, moksleiviams, atsivėrė naujų galimybių! Kokie buvo pasiekimai! Bet negi čia atsiminsi, šitų dalykų negali išmatuoti, pasverti,  čia gi ne namą pastatyti ar paskolą paimti. Žinoma, kiti sakys: „kuo čia jie dėti”? Mokytojai mokė. Taip, mokė, bet mokė kitaip. O ta kitaip  būtent padėjo atrasti, sukurti švietimo vadai. Jie mokėsi su direktoriais, spaudė prie mokslų, prie naujo požiūrio, pratino prie laisvo matymo. Kas norėjo – TURĖJO GALIMYBĘ KEISTIS ! Turėjo ir galėjo dirbti kitaip.

Visi kalba apie proveržius, tai nesidaro jie taip lengvai ir taip greitai kaip norėtume. Saulius žino, jis praėjęs šias pamokas, kad augtume, kad prasidėtų darbai. Ateikime ir balsuokime už tą, kuris supranta. Būti meru- ne kokias žaidimo kombinacijas regzti, o visus stengtis įkvėpti pokyčiams.

Politinė reklama, skleižiama nemokamai